Gintaras

Turbūt tai nebus naujiena nei vienam kuriančiam žmogui, bet mane ( ne tik, kiek girdėjau ) apima visokie smulkūs kūrybiniai "apsėdimai". Kai kurios spalvos ima turėti daug gilesnį efektą nei įprastai, žiūrėk, apsidairiusi savo dėžėse pamatai daugybę žalsvų įvairiausių medžiagėlių. Kartais medžiagos, prie kurių prisiliesti net nebūtina, ima žadina tiek daug įvairių gaminių, kad net nebežinai nuo ko pradėti. Net kai kurie žmonės taip traukia, kad nejučia imi galvoti kokios formos būtų rankinė, labiausiai jį atspindinti.
Šį kartą taip nutiko su gintaru. Buvau apžavėta netolygios, negrynos geltonos  spalvos, jo formų įvairovės, to neįtikėtinai stipraus natūralaus grožio, sklindančio iš gintaro gabalėlio. Aplankiau ne vieną muziejų ir gintaro dirbinių galeriją, ir taip man įsileidžiant gintaro dvasią galvon, formavosi šį suknelė.

Mėlyna kaip pajūrio miškas

Pastaruoju metu mano galvoje plevena tik suknytės suknytės suknytės... Gal taip vasaros ilgesys pasireiškia, gal moteriškumo, nežinau, bet žinau, kad galva nuolatos vis naujas konstruoja. Kaip tai pasireikš materialiai, matysime, bet kol kas galiu pasidalinti vienaman asmeniškai labai vykusia.

 

Žaliuokė miške

Šaltomis šaltomis dienomis, kai apie šildymą tik ir svajoji, o lauke lapai raudonuoja, ruduoja ir kenta, taip norisi kažkaip sušildyti ne tik kūną, bet ir širdelę.
Man ši smagi Kristinos Dainovskytės fotosesija labai malonią šypseną išspaudžia, vasarą primena.
Tikiuosi, ir jums, mielosios skaitytojos, taip nutiks.

Nelietuviškai lietuviška suknelė

Matyt, mintys tyliai, ramiai ir stabiliai besikerojančios mano galvelėje, taip neapibrėžiamai, kad net pati to nesupratau, vis tik randa kelią į paviršių.

Vėliau šią suknelę visai apie Lietuvą nemąstydama, nes užsakymas reikalavo mėlynų, žydrų atspalvių. Ji su nemažai netikėtų trikdžių stūmėsi savo kelią į viešumą, ir, kai su modeliu Ingrida išėjome fotografuotis, visai netyčia nuo lūpų nuslydo komentaras: "Kaip tautiniai drabužiai, tik nelietuviškomis spalvomis marginti".
Ir voila - labai taikliai įvardijo ir mano mintis apie tai. Dizainas, ilgis, sudėjimas bei patogumas tikrai primena lietuvių liaudišką moterišką suknelę, o su galvos aksesuaru tie įspūdžiai tik sustiprėja.

Tad dalinuosi ir su jumis, blogo skaitytojos, ir labai laukiu nuomonės. Ar ir jums taip atrodo?

Ghost elephants

Pastaruoju metu mano mintys sulindę į etsy, parduotuvės tobulinimą ir... na, daugiausiai tai mąstymo darbai, o juos apibūdinti sunku. Rezultatai išryškės, kai mintys susitovės ir nauji gaminiai švies visu gražumu.
Etsis sako "Tell the story"

va ir istorija. Sesė turėjo labai mėgstamą suknelę su drambliais, nešiojo ją kol toji beveik sudrisko. Kol kita sesė beveik prievarta atėmė ir suvėlė į rankinę.

Paprasta, aiški, labai gyvenimiška istorija. Turbūt didžiumos vėlėjų kasdienybė.

Tik vienas dalykas joje nekasdieniškas. Man ypač nekasdieniškas. Po vėlimo visi namai blizgėjo aukso trupinėliais, o ryškūs indiški drambliai patapo vaiduokliais.
Pavadinau rankinę "Ghost elephants".

Vasara vasarėle..

Gaminau šią rankinę per karštas dienas, kai didžiuma lietuvių iškepę drybso nevaliodama pasikelti nuo sofos. Tai  matyti iš kolorito, primenančio išdegusią dykumą, jaukių bambukinių rankenų.

Visa kita man labai būdinga, ir jau beveik nebereikalinga pabrėžti - faktūrų margumynas, ežiukiškas  dydis (talpus ir ne per didelis), dėmesys patogumui ir praktiškumui.

Ir kažkodėl nei rašymas, nei kitų nuotraukų žiūrėjimas nenumaldo besibaigiančios vasaros ilgesio...  na, tikėkimės ruduo - veltinių sezonas - atneš kitokių smagumynų.

Pūkuoti benamiukai

Pradėjau tvarkyti nuotraukas, užsigulėjusias atminties kortelėje, ir radau šiuos... mažus be galo mielus pūkuotus kniaukiančius nuostabybes. Nuodėmė tokių neparodyti mano ištikimiems blogo skaitytojams. Katukus radome griovyje prie kelio, kur juos mama su taškuota lūpa atsivedė ir išsaugojo iki mėnesio amžiaus.

KATUKAI BENAMIAI IR LABAI NORI MYLINČIŲ ŠEIMININKŲ !!!!!!

Alyvinės svajos

Kaip vasara - nerūpestinga, lengva (tiek svoriu, tiek įspūdžiu), vėjavaikiška ir be galo maloni odai, kaip ir visi veltiniai drabužiai. Kas?

 

Šįkart mane labai nudžiugino nuotraukos, nors per didelių vilčių, išeinant laukan ir matant besileidžiančią saulę, nedėjau.  Netgi faktūrų žaismė labai gražiai atsiskleidė tokį geltoną geltoną vakarą.

Juodai balta netyčiukė

Senokai jau turėjau šią puikią ( taip, nelietuviška ir nekuklu, bet prie jos nėra ko prikibti.) suknelę, ir pagaliau galiu ją parodyti. Didžiulis dėkui Vaivai už  puikiai atliktą modelio darbą :)

Iš pat pradžių gaminau šią suknelę su ilga, visiškai juoda, truputėlį gotiška vizija. Sudėjau visokias turėtas juodas medžiagėles per daug nemąstydama apie kompoziciją bei efektus, suvėliau, suglosčiau, kaip ir priklauso. Tačiau pamatę išdžiūvusį rezultatą visi, matantys dar nebaigtus gaminius, griežtai uždraudė ją dažyti. O kai jau taip sako absoliuti dauguma, imi ir susimąstai... Taip ji ir liko, kokia yra, ir mano akys apsiprato su pilkšvai baltais lopais.
Juodosios tebenoriu (ir kažkada tikrai turėsiu), o šį kartą daugiau apie tokį "karvišką" faktūrų margumyną.

Ilgis pavyko tikrai patogus - pats tas, kai atrodo ilga ir vaikščiodama nelipi ant sijono. Nugaroje patogumo sumetimais įtaisiau užtrauktuką, ir tai pasiteisino. Mažiau tamposi liemuo kaskart apsirengiant ir nusirengiant ir atrodo kur kas moteriškiau. Tas nugaros linkis, malonumas užsegti ir atsegti užtrauktuką... Ech, matyt vasara man jau galvelę ištroškino. Gana plepalų, vaizdais pasidžiaukite patys :)