Baltas plonumas

Pastaruoju metu darbavausi su lengvumu, naujomis faktūromis, naujomis medžiagomis, voratinklio technika. Labai mėgtu lengvučius veltinius, o tai nėra taip lengva, kaip galbūt atrodo.

Štai kaip sekėsi :)

Darbo kainavo tikrai nemažai. Rankytės muilo prisigėrė tiek, kad jokia mikroflora ant jų nebeišgyventų, bet užtat jau nebebijau vestuvinių užsakymų :) Visos norinčios kažko gaivaus ir išskirtinio, vasariškai plono ir dailaus,  galite drąsiai rašyti man.

Saulės malonumai

Turiu šiek tiek naujienų ir vasariškų nuotaikų, kai tesinori vartytis prieš saulę ir... na, kiekvienas jau skirtingų dalykų nori :) aš tada svajoju apie serbentų kokteiliuką.

Nuotraukos iš paskutinės fotosesijos su netikėtais aksesuarais ir gyvuliuku, labai šauniai prisiderinusiu prie korseto.

Feniksas

Sekantys mano darbus turbūt kažkur jau bus tai matę. Taip, atmintėlė jūsų neapgauna. Jūs jau tikrai matėte šią suknytę.

Ji perėjo gana nemažai transformacijų, kol pasiekė savo tikrąją formą. Teko taisyti kai kuriuos sumanymus, vėl formuoti, karpyti, dažyti... ir dabar ji jau galutinai subrendusi.It tikras feniksas kyla iš pelenų :)

Žalia žalia. Taip, vėl žalia.

Gavau pavasarį pagulėti lovoje su daug daug arbatos, imbiero, tablečių ir dar keliais puodais arbatos, pasidairiau po FB ir kitus socialinius tinklapius, prisižiūrėjau daugybę kitų menininkių gaminių ir supratau, kad ir pačiai laikas šį tą ištraukti į dienos (na, tiksliau ekranų) šviesą.

Štai ir traukiu. Ši suknytė buvo gaminta labai spontaniškai, bet pavyko daug geriau nei tikėjausi. Plonytė plonytė, gaivi, vasariška, valiūkiškai seksuali ir labai žavi, kaip ir modelis Diana, ant kurios bet koks veltinis žiūrisi labai gerai.

 

Pavasario pasaka - žalia žalia, kur dairais.

Pavasarinėmis nuotaikomis sutinku ankstyvą rytą. Man tai labai neįprasta, bet taip jau sutapo. Priverstinį kėlimąsi išnaudojau naudingai, pabaigiau tvarkytis nuotraukas, prasišlaviau etsio parduotuvę, palepinau pilvelį mėtų arbata...
Galiu pasidalinti dar keliomis nuotraukomis iš paskutinės fotosesijos, už kurią esu labai dėkinga Dariui ir Dianai.

Ledas ir violetinė. Neišskiriama porelė.

Gaminau šią suknutę kaip bandymą gerokai didesniam projektui, ir išmokau kelių dalykų.
1. Niekada nenaudoti neplautų, nevalytų ir labai šauniai atrodančių avyčių garbanų jautriaodėms dėvėtojoms. Atrodo labai gražiai, bet pati teištvėriau tokią vilnos "glamonę" 20 minučių. Gerai, kad ne visus gamta taip apdovanojo.
2. Niekada nepasiduoti. Kalbant tiesiau, nenurašyti ne iki galo atitinkantį lūkesčius darbą į broką. Su šiokiais tokiais patobulinimais suknytė tapo beveik tokia, su kuria nelabai noriu atsisveikinti.
3. Ledas ir drąsūs žmonės vieni geriausių dalykų nuotraukoms. Taip taip, čia ne plastikas, imituojantis ledą - ta švelniai graublėta, netolygiai pilkšva faktūra man tikras atradimas. Didžiulio DĖKUI nusipelnė ir Bernadeta, pasiryžusi didmoteriškai pasistaipyti lauke, esant tik -5 laipsniams.

Gintaras

Turbūt tai nebus naujiena nei vienam kuriančiam žmogui, bet mane ( ne tik, kiek girdėjau ) apima visokie smulkūs kūrybiniai "apsėdimai". Kai kurios spalvos ima turėti daug gilesnį efektą nei įprastai, žiūrėk, apsidairiusi savo dėžėse pamatai daugybę žalsvų įvairiausių medžiagėlių. Kartais medžiagos, prie kurių prisiliesti net nebūtina, ima žadina tiek daug įvairių gaminių, kad net nebežinai nuo ko pradėti. Net kai kurie žmonės taip traukia, kad nejučia imi galvoti kokios formos būtų rankinė, labiausiai jį atspindinti.
Šį kartą taip nutiko su gintaru. Buvau apžavėta netolygios, negrynos geltonos  spalvos, jo formų įvairovės, to neįtikėtinai stipraus natūralaus grožio, sklindančio iš gintaro gabalėlio. Aplankiau ne vieną muziejų ir gintaro dirbinių galeriją, ir taip man įsileidžiant gintaro dvasią galvon, formavosi šį suknelė.

Žaliuokė miške

Šaltomis šaltomis dienomis, kai apie šildymą tik ir svajoji, o lauke lapai raudonuoja, ruduoja ir kenta, taip norisi kažkaip sušildyti ne tik kūną, bet ir širdelę.
Man ši smagi Kristinos Dainovskytės fotosesija labai malonią šypseną išspaudžia, vasarą primena.
Tikiuosi, ir jums, mielosios skaitytojos, taip nutiks.

Nelietuviškai lietuviška suknelė

Matyt, mintys tyliai, ramiai ir stabiliai besikerojančios mano galvelėje, taip neapibrėžiamai, kad net pati to nesupratau, vis tik randa kelią į paviršių.

Vėliau šią suknelę visai apie Lietuvą nemąstydama, nes užsakymas reikalavo mėlynų, žydrų atspalvių. Ji su nemažai netikėtų trikdžių stūmėsi savo kelią į viešumą, ir, kai su modeliu Ingrida išėjome fotografuotis, visai netyčia nuo lūpų nuslydo komentaras: "Kaip tautiniai drabužiai, tik nelietuviškomis spalvomis marginti".
Ir voila - labai taikliai įvardijo ir mano mintis apie tai. Dizainas, ilgis, sudėjimas bei patogumas tikrai primena lietuvių liaudišką moterišką suknelę, o su galvos aksesuaru tie įspūdžiai tik sustiprėja.

Tad dalinuosi ir su jumis, blogo skaitytojos, ir labai laukiu nuomonės. Ar ir jums taip atrodo?

Alyvinės svajos

Kaip vasara - nerūpestinga, lengva (tiek svoriu, tiek įspūdžiu), vėjavaikiška ir be galo maloni odai, kaip ir visi veltiniai drabužiai. Kas?

 

Šįkart mane labai nudžiugino nuotraukos, nors per didelių vilčių, išeinant laukan ir matant besileidžiančią saulę, nedėjau.  Netgi faktūrų žaismė labai gražiai atsiskleidė tokį geltoną geltoną vakarą.

Juodai balta netyčiukė

Senokai jau turėjau šią puikią ( taip, nelietuviška ir nekuklu, bet prie jos nėra ko prikibti.) suknelę, ir pagaliau galiu ją parodyti. Didžiulis dėkui Vaivai už  puikiai atliktą modelio darbą :)

Iš pat pradžių gaminau šią suknelę su ilga, visiškai juoda, truputėlį gotiška vizija. Sudėjau visokias turėtas juodas medžiagėles per daug nemąstydama apie kompoziciją bei efektus, suvėliau, suglosčiau, kaip ir priklauso. Tačiau pamatę išdžiūvusį rezultatą visi, matantys dar nebaigtus gaminius, griežtai uždraudė ją dažyti. O kai jau taip sako absoliuti dauguma, imi ir susimąstai... Taip ji ir liko, kokia yra, ir mano akys apsiprato su pilkšvai baltais lopais.
Juodosios tebenoriu (ir kažkada tikrai turėsiu), o šį kartą daugiau apie tokį "karvišką" faktūrų margumyną.

Ilgis pavyko tikrai patogus - pats tas, kai atrodo ilga ir vaikščiodama nelipi ant sijono. Nugaroje patogumo sumetimais įtaisiau užtrauktuką, ir tai pasiteisino. Mažiau tamposi liemuo kaskart apsirengiant ir nusirengiant ir atrodo kur kas moteriškiau. Tas nugaros linkis, malonumas užsegti ir atsegti užtrauktuką... Ech, matyt vasara man jau galvelę ištroškino. Gana plepalų, vaizdais pasidžiaukite patys :)