Matyt, mintys tyliai, ramiai ir stabiliai besikerojančios mano galvelėje, taip neapibrėžiamai, kad net pati to nesupratau, vis tik randa kelią į paviršių.
Vėliau šią suknelę visai apie Lietuvą nemąstydama, nes užsakymas reikalavo mėlynų, žydrų atspalvių. Ji su nemažai netikėtų trikdžių stūmėsi savo kelią į viešumą, ir, kai su modeliu Ingrida išėjome fotografuotis, visai netyčia nuo lūpų nuslydo komentaras: "Kaip tautiniai drabužiai, tik nelietuviškomis spalvomis marginti".
Ir voila - labai taikliai įvardijo ir mano mintis apie tai. Dizainas, ilgis, sudėjimas bei patogumas tikrai primena lietuvių liaudišką moterišką suknelę, o su galvos aksesuaru tie įspūdžiai tik sustiprėja.
Tad dalinuosi ir su jumis, blogo skaitytojos, ir labai laukiu nuomonės. Ar ir jums taip atrodo?
O man tai ši suknelė ir tautiniai drabužiai visai neturi jokios asociacijos. Man jie visiškai skirtingi.
AtsakytiPanaikinti