Natūralios spalvos

 Visiškai natūraliai dažyti ploni pavasariniai šalikučiai. Labai švelnūs bei malonūs tiek šilko prisilietimu, tiek spalvomis. Eko atspaudams pasitarnavo svogūnų lukštai, o rusvai pilkam šalikėliui su seniau dažytu šilku bei kaselėmis - rūdys ir ąžuolo žievė, reali spalva šviesiai  pilka.

Pavasaris pagaliau ne tik pagal kalendorių

Kad ir lijo, bet šiandien išėjusi laukan (po ilgų ir reikalingų kompiuterio "mylėjimo" valandų) pirmą kartą UŽUODŽIAU tą gaivų, skaidrų kvapą,  kuri būna tik vienu metu - kai pumpurai dar sprogsta, balos patamsina asfaltą ir skubančiam miesto žmogui parodo debesis.
Pagaliau jis čia, ne tik popieriuje, darbo planuose, pardavimuose.

O kas geriausi pavasario pranašai?
Riešinės!

Foto gana skirtingų stilių, bet vis tiek nekantrauju pasirodyti.

 

P.S. Labai dėkui Kristinai Dainovskytei už jas ir kantrybę :)
Jos pačios bloge yra ir kita pavasario versija. Kiekvienas juk mato skirtingai.

Mugė

Per Panevėžio  miesto šventę dalyvavau pirmoje per savo neilgą vėlėjos "karjerą" mugėje. Ji vyko rugsėjo 3-5 dienomis ir sutapo su  religine šventę - krepšinio čempionatu. nors ir jau paėjo savaitė įspūdžiams suvirškinti, ji vis dar gana sumišę. Pabandysiu susumuoti.

Pliusai :

 puikas oras

jauki vieta prekybai Kranto gatvėje

smagi ir geranoriška kompanija

nemažai susidomėjusių knygelėmis

kelios parduotos knygelės

daug daug pagyrų mano veltiniams

nuostabūs variniai auskarai, išmainyti į knygelę

Minusai: 


šioks toks nuobodulys

pasak patyrusių muginėtojų, prastoka prekyba

Ir...   daugiau minusų nesumąstau. Gerai, žinoma  :)  Svarbiausia, ko tikėjausi iš mugės, kas, manau, labai svarbu kiekvienam bet ką apskritai  kuriančiam, buvo žmonių reakcijosį darbus. O jų buvo  įvairių.  Kas apskritai nesidomi jokiais amatai ir nevertina rankų darbo, visai nestoja prie palapinių ir juo labiau nieko neperka, nes "brangu" už dailų medinį šaukštą, išskobtą su tiek meilės ir susikaupimo, mokėti 30 litų. Kas domisi, bet gali pasidaryti pačios, labai įdėmiai apžūrinėja, giria, klausinėja, ir sako, kad kainos žeminančiai per mažos. Nors man jos atrodo gana vidutinės, įvertinus sunaudotas medžiagas, laiką bei darbo sudėtingumą. Nuoširdūs komplimentai labai maloniai  nuteikia, tai pripažins kiekvienas kūrėjas. Kažkaip padrąsino, tarsi suteikė daugiau savotiško vidinio tikėjimo, tuo ką darau, kuo labai nedrąsiai paslapčia svajoju. Ypač knygutėmis, kurios iš pat pradžių atrodė pats nepraktiškiausias daiktas apskritai.