Vasara vasarėle..

Gaminau šią rankinę per karštas dienas, kai didžiuma lietuvių iškepę drybso nevaliodama pasikelti nuo sofos. Tai  matyti iš kolorito, primenančio išdegusią dykumą, jaukių bambukinių rankenų.

Visa kita man labai būdinga, ir jau beveik nebereikalinga pabrėžti - faktūrų margumynas, ežiukiškas  dydis (talpus ir ne per didelis), dėmesys patogumui ir praktiškumui.

Ir kažkodėl nei rašymas, nei kitų nuotraukų žiūrėjimas nenumaldo besibaigiančios vasaros ilgesio...  na, tikėkimės ruduo - veltinių sezonas - atneš kitokių smagumynų.

Pūkuoti benamiukai

Pradėjau tvarkyti nuotraukas, užsigulėjusias atminties kortelėje, ir radau šiuos... mažus be galo mielus pūkuotus kniaukiančius nuostabybes. Nuodėmė tokių neparodyti mano ištikimiems blogo skaitytojams. Katukus radome griovyje prie kelio, kur juos mama su taškuota lūpa atsivedė ir išsaugojo iki mėnesio amžiaus.

KATUKAI BENAMIAI IR LABAI NORI MYLINČIŲ ŠEIMININKŲ !!!!!!

Alyvinės svajos

Kaip vasara - nerūpestinga, lengva (tiek svoriu, tiek įspūdžiu), vėjavaikiška ir be galo maloni odai, kaip ir visi veltiniai drabužiai. Kas?

 

Šįkart mane labai nudžiugino nuotraukos, nors per didelių vilčių, išeinant laukan ir matant besileidžiančią saulę, nedėjau.  Netgi faktūrų žaismė labai gražiai atsiskleidė tokį geltoną geltoną vakarą.