Eksperimentai

Ką jūs, mielos vėlėjos, darote, kai ima nervas, kad brangus daiktas gali ir nepavykti tobulai iš pirmo karto? Tikiuosi, kad ne graužiate mikroskopinius ir šiaip trapius savo nagelius, o kaip geros strategės galvojate, planuojate ir bandote ieškoti būdų, kaip išvengti potencialių klaidų. Na, bent aš taip stengiuosi :) Ir padarau testinį modelį iš paprastų, kartais ir keistokų medžiagų, dėl kurio per daug galvos neskauda.

Toks ir buvo šios suknelės tikslas. Gaminta ji iš šauniosios avyčių vilnos, lietuviškų Angoros triušio pūkų, gryno kašmyro, visai nepasiteisinusio kaip prabangus priedas į voratinklį, visokiausių šilko atraižų ir lengvos retos medvilnės. Bet taip jau išėjo, kad šis eksperimentas klientei atrodė kaip visai nebloga antros vestuvių dienos dienos suknytė.

Juodai balta netyčiukė

Senokai jau turėjau šią puikią ( taip, nelietuviška ir nekuklu, bet prie jos nėra ko prikibti.) suknelę, ir pagaliau galiu ją parodyti. Didžiulis dėkui Vaivai už  puikiai atliktą modelio darbą :)

Iš pat pradžių gaminau šią suknelę su ilga, visiškai juoda, truputėlį gotiška vizija. Sudėjau visokias turėtas juodas medžiagėles per daug nemąstydama apie kompoziciją bei efektus, suvėliau, suglosčiau, kaip ir priklauso. Tačiau pamatę išdžiūvusį rezultatą visi, matantys dar nebaigtus gaminius, griežtai uždraudė ją dažyti. O kai jau taip sako absoliuti dauguma, imi ir susimąstai... Taip ji ir liko, kokia yra, ir mano akys apsiprato su pilkšvai baltais lopais.
Juodosios tebenoriu (ir kažkada tikrai turėsiu), o šį kartą daugiau apie tokį "karvišką" faktūrų margumyną.

Ilgis pavyko tikrai patogus - pats tas, kai atrodo ilga ir vaikščiodama nelipi ant sijono. Nugaroje patogumo sumetimais įtaisiau užtrauktuką, ir tai pasiteisino. Mažiau tamposi liemuo kaskart apsirengiant ir nusirengiant ir atrodo kur kas moteriškiau. Tas nugaros linkis, malonumas užsegti ir atsegti užtrauktuką... Ech, matyt vasara man jau galvelę ištroškino. Gana plepalų, vaizdais pasidžiaukite patys :)

Violetinės - geltonos apžavai

Pagaliau galiu pasirodyti komplektuku, seniai džiuginusiu mano akį ir rankas. Tiesa, pradžioje jis atrodė šitaip. Tik švelnutė merino vilna, lašiukas ilgos, beveik magiškos Wensleydale voratinkliškumui išgauti, mano dažytas ponge šilkas,  svogūnų terapiją išgyvenę Tussah šilko sruogos,  ir velniai žino kokios prigimties dailūs alyviniai siūlai.

 
Prisilietus natūraliems dažams, komplektas įgijo kitą veidą. O su juo, tikiuosi, ir mano nedrąsi, baisiai besispyriojusi mama, baisiai norėjusi jį konfiskuoti. Deja, savo šeimininkę šis švelnus alyvinis grožis jau turi. Tai ne bėda, visos įsigeidusios pavasarį sutikti su mano gaminukais, galite kreiptis :)

Pamokos

Šį komplektą kelis menesius brandinau mintyse, ilgai ir atsakingai rinkau atspalvius, formą, sprendžiau daugybę techninių klausimų, kad būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis.  Visi šie teoriniai kūrybiai procesai nevyko greit. Reikėjo išbandyti nemažai dalykų, dėl kurių nebuvau tikra.

Tik vėliau prasidėjo vėlimo dalis, kuri irgi turėjo pakankamai trukdžių.
Teko padaryti trejas pirštuotas pirštines, kad pagaliau imčiausi šiųjų. Kas nors kartą jas bandė velti, turbūt įsivaizduoja, kokios nežmoniškos laiko ir kantrybės jos reikalauja.

Turiu padėkoti klientei už velnionišką kantrybę ir drįsiu tikėtis, kad ji džiaugsis baigtu rezultatu.

Man pačiai šis komplektas davė daug daugiau nei gerą treniruotę bei mėgstamą užsiėmimą. Jis išugdė įproti (o jo seniai reikėjo) ką nors susujusio su šia veikla padaryti kasdien, kad ir valadėlei įkišti rankas į muilą be ką nors sutrinti, pasistūmėti į priekį.  Ir nors rezultato nematai tą pačią dieną, bet užat baigus užlieja tas be galo malonus jausmas, kad nuridenai didžiulį akmenį į jo vietą, nors ir pati be galo daug kartų abejojai, ar tai pavyks.