Pamokos

Šį komplektą kelis menesius brandinau mintyse, ilgai ir atsakingai rinkau atspalvius, formą, sprendžiau daugybę techninių klausimų, kad būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis.  Visi šie teoriniai kūrybiai procesai nevyko greit. Reikėjo išbandyti nemažai dalykų, dėl kurių nebuvau tikra.

Tik vėliau prasidėjo vėlimo dalis, kuri irgi turėjo pakankamai trukdžių.
Teko padaryti trejas pirštuotas pirštines, kad pagaliau imčiausi šiųjų. Kas nors kartą jas bandė velti, turbūt įsivaizduoja, kokios nežmoniškos laiko ir kantrybės jos reikalauja.

Turiu padėkoti klientei už velnionišką kantrybę ir drįsiu tikėtis, kad ji džiaugsis baigtu rezultatu.

Man pačiai šis komplektas davė daug daugiau nei gerą treniruotę bei mėgstamą užsiėmimą. Jis išugdė įproti (o jo seniai reikėjo) ką nors susujusio su šia veikla padaryti kasdien, kad ir valadėlei įkišti rankas į muilą be ką nors sutrinti, pasistūmėti į priekį.  Ir nors rezultato nematai tą pačią dieną, bet užat baigus užlieja tas be galo malonus jausmas, kad nuridenai didžiulį akmenį į jo vietą, nors ir pati be galo daug kartų abejojai, ar tai pavyks.

Šalčio malonumai

Šaltukas prispaudė namie su puodukais karštos arbatos,  pridrėbė sniego, dar kaip tyčia ir saulutė prie šio ironiško orelio prisidėjo :) gražu, į lauką traukia, bet taip šalta...  O aš nepasižymiu lietuviškoms skudžių avytėms būdingu atsparumu...  Užtat apsiginklavau daugybe nebaigtų darbų, kuriems kiekvienam dar kažko vis trūksta - dalių, spalvų, idėjos, ryžto susiūti ar šiaip laiko iki galo subręsti. O kur dar idėjos, kurias įkvepia bandravimas su kitomis dėl vilnos pamišusiomis moterėlėmis, nenustygstančiomis atradimų džiaugsmu. Taip ir sukasi galvelė kaip daugybės neapsisprendusių bičių kamuolys. Bet šį kartą turiu ir pasirodyti truputuką :) Vis tik yra kuo gintis nuo šalčio su veltomis bei dažytomis (apie šitą pamišimą turbūt reikės kito įrašo) pirštinėmis.

Taip pat užkabino ir veltos  šlepetės.  Kaip pagarsėjusi lėtapėdė, maloniai nustebinau save - anas violetines šlepetes baigiau velti  per beveik 4 valandas! Žinoma, yra kas netenkina, bet būtent tai ir varo pirmyn. Kol kas apie šlepečių pardavimą tikrai nemąstau, net kurpalių dar neplanuoju įsigyti, tad jos tiktai artimiausių žmonių kojelėms šildyti bei zyzimui slopinti. Mat po sesės šlepečių jau visi  ir įsigeidė.

Atėjus žiemai labai akivaizdžiai pajunti, kad veltiniai ne tik gražus dalykas.  Tada be galo gera iš kišenės išsitraukti tokias ryškias, šiltas bei lanksčias pirštinaites... Ir būti tikrai, kad niekur daugiau tokių nepamatysi, kaip tik savo rankinėje :)   Nes rankomis dažytų daiktų nukopijuoti neįmanoma net ir labiausiai stengiantis.

Ruduo

Ruduo gali būti auksinis, jaukus, prabangus, kvepiantis medumi bei moliūgais, o kitą kartą atsukti savo rūstų, niūrų veidą, kai nesinori NIEKO, kaip tik paskęsti juodoje spalvoje ir išnykti iki kitos dienos. Man taip būna neretai. Bet šįkart turiu parodyti kai ką linksmesnio.  Nuostabią savo sesę su jau namus radusiu dailiu  komplektu!

Šalis itin plonas, lengvutis, švelnus odai bei, kaip ir visi vilnoniai gaminiai, šiltesnis nei atrodo. Veltas improvizuota  voratinklio technika.  Riešinės dažytos ąžuolo žieve, patrynus maloniai dvelkia kava (Tikiuosi, nepyks Donata, kad pasiskolinau jos mintį...). O pirštinės - mano didžiausias (kol kas) techninis pasiekimas, pirmą kartą pavyko  tokios lengvos, plonos bei LANKSČIOS. Visam komplektui naudota merino avyčių, alpakų vilna, įvairus natūralus šilkas, šilko kokonai ir kavos pupelės.

http://www.flickr.com/photos/donatos/

Fotosesija su Kristina

Šiek tiek papozavusi fotosesijoms, kad ir vos kelioms, ėmiau vis labiau gerbti modelius. Toks sunkus darbas...  baisiai jo nemėgstu, nes ne galo  kvailai jaučiuosi prieš fotoaparatą. Nepalyginamai  labiau patinka būti už jo. Bet kadangi visada rezultatai iš fotosesijų su Kristina Dainovskyte maloniai nustebina, manau, tai ne paskutinės nuotraukos, kuriose matote mane.

http://www.efoto.lt/user/24675/nuotraukos
 

Šiek tiek apie patį darbą. Komplektas veltas iš merino vilnos, puoštas kažkokiu gražios faktūros šalikėliu, pro kurį eilinį kartą negalėjau praeiti  nenusipirkusi, net jei reikėjo nusikarpyti prisiūtus klaikius plastmasinius blizgučius. Taip pat ir garbanos, kurios labai gražiai susivelia ir santūriai puošnų padaro net patį paprasčiausią daiktelį. Dažytas  mano.  Pirštinės mažoms rankutėms, geriausiai tiks S dydį nešiojančioms be ilgų nagų. Šalikutis - tokio tipo šalikėliai man visad kažkuo primena žuvį - su kilpele, gali būti šalia pat kaklo šilumai ir kaip aksesuaras laisvai kyboti aplink nešiojamos palto ar striukės apykaklę. Šiltas, švelnus bet laaaaabai gyvas komplektas niūroms lapkričio dienoms - kad gelbėtų nuo šalčio bei slogučio.