Moteriška magija

Sako, tikros moterys turi būti įsimylėję batus. Kita populiari teorija skirto  mus į batų moteris ir rankinių moteris. Betvarkant spintą ir prikauptų kūrybinių lobių atsargas man labai aišku pasidarė, kad batų užtenka turėti dvejus skirtingus, o štai rankinės - kita istorija :) Kelios dėvėjimui skirtingoms progoms, kuprinė ir maža kuprinytė, o dar kur pagamintos iš stipraus impulso sukurti kažką naujo ir laukiančios savo pirkėjos... Tegaliu pasakyti ( net ir nebūdama rankinių manijos apimta, kaip dabar ir yra), jog rankinės man vienas iš stipriausių ir charizmatiškiausių  moteriškumo pavidalų.

Vienintelė priežastis, kodėl jų negaliu prigaminti tiek daug, yra didelė medžiagų savikaina, dar didesnis iššūkis rankų odai ir tikrai nemažai įvairaus darbo, kad baigta rankinė būtų ne tik graži ir originalumu traukianti aplinkinių žvilgsnius, bet ir ilgaamžė ir patogi dėvėti. Vienas iš paskutinių man naujų modelių kaip tik toks ir pavyko.

Aūūūūū!!!!!!

Ech, kur tas pasiklydęs pavasaris? Laukiu laukiu nesulaukiu, o ir vilties prarasti nesinori saulytei vis paerzinant jos baisiai išsiilgusius.

Kad rymojimas neprailgtų, kiekvienas savaip skaidrina savo kasdienybę. Šįkart lankiausi svečiuose pas labai kūrybingus ir linksmų plaučių žmones, Saulių ir Iną, kurios darbeliai ir puošia šį įrašą. Daug visko, kaip tikri lietuviai, prikalbėjom, išragavom, pasiginčijom ir, manau, kiekvienas sau nusprendėm.
Ir štai ką sau leisiu išsakyti garsiai.

•  Nesidomėjimas Kediene, valstybinėmis intrigomis ir dirbtiniais skandalais manęs nepadaro apatiška ir atsilikusia nuo gyvenimo. Tik sumažina temų, kuriomis galima diskutuoti su žmonėmis. Be to, sutaupau daugybę bereikalingai švaistomų emocijų. 
• Laiko turėjimas ar neturėjimas labai didele dalimi yra prioritetų klausimas. Netikiu, kad visi darbai vienodai svarbūs, ir kad pulti daryti juos tuojau pat visada yra geriausia laiko taupymo strategija. Kiekvienas pasirenka, ką veikti jam svarbiau, ir jei tai yra "mirkimas" feisbuke, negalima kaltinti pasaulio, kad laiko amžiais trūksta.
•  Lėtas bandymais ir eksperimentais pagrįstas  kelias menininką praturtina kaip asmenybę. Tačiau pirmiausia reikia atsiriboti nuo "produktyvaus mąstymo" - greičiau, daugiau, pigiau. Faktas, kad taip mažiau parduosi darbų, bet malonumas ir darbų kokybė nenukentės. Greičiau atvirkščiai :)

Obuolinė drobinė knygutė

Man labai patiko vienas komentaras, kurį išgirdau apie šią gaivią knygutę - "Kaip besikandžiojančio vadovėlio iš Hario Poterio geroji sesė" :D Labai taiklus ir išradingas.

Šioji kiek kitokia savo dvasia nuo savo "sesių", viduje knygelė su raidynu, nuotabiai gaiviais baltais puslapiais, man neįprastais baltais priešlapiais, kurių faktūra dera su viršelio faktūra. Vilna, nors ir naudota kaip neišvengiama vėlimo proceso dalis, šioje knygelėje nėra pirmo plano aktorė. Šią garbingą vietą patikėjau storai, grubiai, bet kažkuo itin patraukliai drobei, praturtinau Adrijos jūros gaiva ir puikiais atsiminimais apie ankstyvą vasarą Kroatijoje.

Tikiuosi, tam, kuris šią ypatingą knygelę priglaus, ji kels tik džiugius, saulėtus ir ne ką mažiau ypatingus pojūčius.

Violetinės - geltonos apžavai

Pagaliau galiu pasirodyti komplektuku, seniai džiuginusiu mano akį ir rankas. Tiesa, pradžioje jis atrodė šitaip. Tik švelnutė merino vilna, lašiukas ilgos, beveik magiškos Wensleydale voratinkliškumui išgauti, mano dažytas ponge šilkas,  svogūnų terapiją išgyvenę Tussah šilko sruogos,  ir velniai žino kokios prigimties dailūs alyviniai siūlai.

 
Prisilietus natūraliems dažams, komplektas įgijo kitą veidą. O su juo, tikiuosi, ir mano nedrąsi, baisiai besispyriojusi mama, baisiai norėjusi jį konfiskuoti. Deja, savo šeimininkę šis švelnus alyvinis grožis jau turi. Tai ne bėda, visos įsigeidusios pavasarį sutikti su mano gaminukais, galite kreiptis :)

Start wearing purple!

"Start wearing purple and your wisdom and sanity will be vanished, it is just a matter of time!"

Taip dainuoja GOGOL BORDELLO. Paradoksalu, tačiau apskritai ši spalva dažniau siejama su dvasingumu, kūrybiškumu, laikoma susikaupimą skaitinanti spalva. Pagal seną be proto žiaurią ir brangią dažymo technologiją, kuria buvo išgaunami natūrali purpurinė ir Murex rūšiės moliuskų kriauklelių,  spalvai prigijo ir iškilminga karališka reikšmė.
Nors nėra itin populiari ar madinga, visada šią spalvą mėgau, ypač tamsią intensyvią violetinę, kuri nuo fuksijos rausvumo jau gerokai nutolusi. Šios žiemos gale nemažai violetinių darbų prisikaupė, tik mano fotoaparatas jų labai nemėgsta. Vis tik šį tą galiu pasirodyti.

  

Vilna su linu sukuria labai malonią faktūrą, kuri dar ir sutvirtina gaminį, deja, padaro ir standesnį, storesnį "audinį", kuris tinka naudoti visur. Bet gaminat knygutes, rankines šiuo maloniu pirštams ir akiai deriniu galima mėgautis kiek tik norisi.

Požiūrio taškas

Labai ačiū keliems artimiems žmogeliams, kad vis primena apie apleistą blogą. Ta proga pasidalinsiu seniai aplankančiomis mintimis apie rankdarbių  pateikimą.

Padarykime eksperimentą. Paskaitykite vieną ir tą patį įrašą dvejopai.
Tarkime, tik atsidarėte puslapį, ir matote štai ką:

Seniai turiu šią knygutę, tik vis nerasdavau laiko arba jėgų ją parodyti pasauliui. Niūriais rudens vakarais labiausiai norisi jaukumo, šilumos ir džiugsmo, kurio ruduo iš manęs nedovanotinai daug pasiglemžia.  Tad paėmiau į rankas mėgstamas medžiagas (liną, vilną, ir moherines garbanėles), vėliau ir karštą spalvą su surūdijusiais vinimis, nudažiau, pritaisiau seniai nukniauktus mamos akinius ir voila! Tikrai netradicinė knygutė!

O dabar iš naujo. Įeinate į ežiūkščio blogą, ir matote:

"Look at my eyes. One of them is fake, lost in a gunfight.  Ever since then I see past with one, and present with the other" ( "Įsižiūrėk man į akis. Viena iš jų netikra, praradau ją susišaudyme. Nuo tada viena mato praeitį, o kita tik dabartį.") Šios laisvai perfrazuotos eilutės iš turbūt stipriausius įspūdžius palikusio matyto anime Cowboy Bebop  iš karto suskambo galvoje, pabaigus šią knygutę.

Kuris įrašas kelia daugiau emocijų, minčių?

Įmantrus, populiariai vadinamas "menišku", impozantiškas ir turintis daug tiesos, ar paprastas ir jaukus, bet taip pat be lašelio melo?

Rankdarbių pateikimas  yra ir dalis darbo, ir kartu skonio reikalas. Mano nuomone, turi šnekėti pats darbas, ir jo "popierėlis" neturėtų kalbos nustelbti, bet internete matau visokių variantų. Kiekvienas renkasi, kaip geriau pristatyti savo darbus, ir vienos griežtos teisybės turbūt niekad nebus. Tik paskaičius alsavimų, eilių ir pozos prisotintus aprašymus, man beveik visada (ypač kai pats darbas nusileidžia  kokybe ir "stiprumu") kartu su kitais jausmais pakyla ir lūpų kampučiai.

Pamokos

Šį komplektą kelis menesius brandinau mintyse, ilgai ir atsakingai rinkau atspalvius, formą, sprendžiau daugybę techninių klausimų, kad būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis.  Visi šie teoriniai kūrybiai procesai nevyko greit. Reikėjo išbandyti nemažai dalykų, dėl kurių nebuvau tikra.

Tik vėliau prasidėjo vėlimo dalis, kuri irgi turėjo pakankamai trukdžių.
Teko padaryti trejas pirštuotas pirštines, kad pagaliau imčiausi šiųjų. Kas nors kartą jas bandė velti, turbūt įsivaizduoja, kokios nežmoniškos laiko ir kantrybės jos reikalauja.

Turiu padėkoti klientei už velnionišką kantrybę ir drįsiu tikėtis, kad ji džiaugsis baigtu rezultatu.

Man pačiai šis komplektas davė daug daugiau nei gerą treniruotę bei mėgstamą užsiėmimą. Jis išugdė įproti (o jo seniai reikėjo) ką nors susujusio su šia veikla padaryti kasdien, kad ir valadėlei įkišti rankas į muilą be ką nors sutrinti, pasistūmėti į priekį.  Ir nors rezultato nematai tą pačią dieną, bet užat baigus užlieja tas be galo malonus jausmas, kad nuridenai didžiulį akmenį į jo vietą, nors ir pati be galo daug kartų abejojai, ar tai pavyks.

Baubukas :) ar baubukai?

Ši užrašinė, jau kuris laikas turima ir tik dabar su vienu ypu kitomis nufotografuota, man kelia tik smagias mintis. Daugiausiai apie Helowyną ( tai ne tas pats, kas Vėlinės, uolieji tradicijų sergėtojai). Nevienodos akytės spokso, viena pamušta, kita beveik išmušta... Nors ir knygutė tamsiai mėlyna, kažkas labai juokingo čia slypi.

Gal šuo pakastas iš visur kur atėjusiose medžiagose? Lietuviškais ornamentais margintas linas iš Editos Kušleikienės kūrybinių likučių,  apgludinti stikliukai iš Kauno marių, kurios, pasak vienos labai juokingos (tik nežinau, ar efektyvios) socialinės reklamos, per stebuklą dar vos gyvos.
 Jei kam vis dar reikia kažką nudžiuginti skubiai atlekiančių švenčių proga, knygutė dar laisva. 

Kol fotografavau visas naujesnes knygeles (o tai, patikėkite, užtrunka), šilta judanti apykaklė įsigeidė pabūti modeliu. Dar ir koks gražus pavyko!

Emocinis rankų darbo svoris

Mhm,  kai pamąstai nuodugniau, kiek daug turi vienas vienintelis rankų darbo gaminys, kartais pasidaro labai keista. Keistai šilta bei (o taip, jau Pračetas mano galvelėje apsigyveno) labai sunku įkainuoti.
Pabandysiu parašyti sudėtį, kurią rečiau paminime, apibūdindami rankdarbius.
1. Samaninės spalvos gelmė. Ta stipri trauka, kuri mane paskandino dar vasarą, ir labai didele dalimi liko daugiau mintyse nei materialiu pavidalu gimė. Sakyčiau, nuo to tik dar sustiprėjo.
2. Kažkieno energija, įdėta į megztinuką, kurį sunaudojau.
3. Mano laikas, skiriamas TINKAMAI spalvai, faktūrai, raštui rasti ir visa kita, kas pakeliui kursto kūrybingumą.
4. Viena šiukšle, kurios aiškiai kažkam nebereikia, mažiau. Mažytės pastangos kasdienei ekologijai ugdyti.
5. Malonūs atsiminimai iš kelionės pajūrin, užplūdę, kai pradėjau kraustyti akmenyną ant palangės. Vienas iš jų maloniai džiugins ir audrins vaizduotę tam, kas knygutė džiaugsis kasdien.
6. Dar malonesni atsiminimai iš turiningo savaitgalio, kai gavau turbūt didžiausią ir gražiausią per gyvenimą  rožių puokštę nuo vieno brangaus žmogėno. Viena iš jų galite pasidžiaugti ir jūs.
7. Visas beveik uždrausto vaisiaus saldumas, patiriamas veliant ką nori, o ne ką reikia.
8. Galutinės baigto daikto asociacijos, kurias kiek droviuosi aprašinėti.

Ir visa tai tik  mano įspūdžiai. Visai kitokie tikiuosi, kils žiūrinčiam, glostančiam, rašančiam.