Manau, ne man vienai kūryba vyksta periodais. Pavasarį (kaip patogu :) buvo dailių riešinių apsėdimas, tada gaminių dažymo rudai, nors niekad anksčiau ir nebuvau itin didelė tos spalvos fanė, o dabar vėl po nemažos pertraukos vėl užpuolė knygučių periodas. Nors dar ir yra nemažai ieškančių namų, bet negaliu atsispirti tai kiek atgyvenusiai magijai, nors tu ką... Vienos naujų medžiagų bandymai, kitos - įvairaus dažymo, o kiek dar pradėtų arba laukiančių savo eilės... Šį kartą gal apie medžiagas.
Labai malonios spalvos stora man nežinomos medžiagos skiautė tapo pieva šiai vienišai be galo mielai avytei. Žinote, ko ji trokšta labiausiai? Ogi draugo!
Nors paprastai mano stiliuje dominuoja vilna, pamarginta įvairiais dalykėliais, ši knygutė atvirkščiai - kaip būdas atsišviežinti. O tam labai padeda smulkūs pabėgimai nuo to, kas įprasta. Čia dominuoja gofruotas nesaldus mėgstamos alyvuogių spalvos audinys, kurio suklota labai negailint... Vilna naudota tik kaip klijai. Tik va, kasyčių nesugebėjau atsisakyti. Tai, ko gero, irgi galima vadinti išsitęsusia manija.
O paskutinioji - tiesiog pavėluota duoklė vasarai, kuri, nors ir lietinga, vis tiek širdyje jau apsigyveno.Vasariškumas dar ir varpeliuose, kurie atkeliavo iš Graikijos, senos labai įspūdingos kelionės metu juos įsiūlė prekijas prie Meteoros vienuolynų. Dabar visada pajudinus užuolaidas, jie maloniai skimbsi. Ech... reikia jau atostogų bei saulės ir man, tik iš kur jų paimti?
