Šalčio malonumai

Šaltukas prispaudė namie su puodukais karštos arbatos,  pridrėbė sniego, dar kaip tyčia ir saulutė prie šio ironiško orelio prisidėjo :) gražu, į lauką traukia, bet taip šalta...  O aš nepasižymiu lietuviškoms skudžių avytėms būdingu atsparumu...  Užtat apsiginklavau daugybe nebaigtų darbų, kuriems kiekvienam dar kažko vis trūksta - dalių, spalvų, idėjos, ryžto susiūti ar šiaip laiko iki galo subręsti. O kur dar idėjos, kurias įkvepia bandravimas su kitomis dėl vilnos pamišusiomis moterėlėmis, nenustygstančiomis atradimų džiaugsmu. Taip ir sukasi galvelė kaip daugybės neapsisprendusių bičių kamuolys. Bet šį kartą turiu ir pasirodyti truputuką :) Vis tik yra kuo gintis nuo šalčio su veltomis bei dažytomis (apie šitą pamišimą turbūt reikės kito įrašo) pirštinėmis.

Taip pat užkabino ir veltos  šlepetės.  Kaip pagarsėjusi lėtapėdė, maloniai nustebinau save - anas violetines šlepetes baigiau velti  per beveik 4 valandas! Žinoma, yra kas netenkina, bet būtent tai ir varo pirmyn. Kol kas apie šlepečių pardavimą tikrai nemąstau, net kurpalių dar neplanuoju įsigyti, tad jos tiktai artimiausių žmonių kojelėms šildyti bei zyzimui slopinti. Mat po sesės šlepečių jau visi  ir įsigeidė.