Ruduo

Ruduo gali būti auksinis, jaukus, prabangus, kvepiantis medumi bei moliūgais, o kitą kartą atsukti savo rūstų, niūrų veidą, kai nesinori NIEKO, kaip tik paskęsti juodoje spalvoje ir išnykti iki kitos dienos. Man taip būna neretai. Bet šįkart turiu parodyti kai ką linksmesnio.  Nuostabią savo sesę su jau namus radusiu dailiu  komplektu!

Šalis itin plonas, lengvutis, švelnus odai bei, kaip ir visi vilnoniai gaminiai, šiltesnis nei atrodo. Veltas improvizuota  voratinklio technika.  Riešinės dažytos ąžuolo žieve, patrynus maloniai dvelkia kava (Tikiuosi, nepyks Donata, kad pasiskolinau jos mintį...). O pirštinės - mano didžiausias (kol kas) techninis pasiekimas, pirmą kartą pavyko  tokios lengvos, plonos bei LANKSČIOS. Visam komplektui naudota merino avyčių, alpakų vilna, įvairus natūralus šilkas, šilko kokonai ir kavos pupelės.

http://www.flickr.com/photos/donatos/