Šioji ypatinga tuo, kad ko gero pirmą kartą spalva pavyko būtent tokia, kokios ir norėjau. Gal įgudusios dažytojos tai pasiekia be didesnių pastangų, bet man (beveik) visad būna šioks toks, nuokrypis, kartais ir visiškai į netikėtą pusę. Taip pat faktūra ne visai įprasta švelni, kas būdinga plonytei merino sluoksnai. Dekoruota Škotijos avių garbanomis, todėl pavyko kiek šiurkštesnė, ne tokia "saldi".
O ši gimė gana netikėtai, bet nuo to tik įdomiau. Labai norėjau išgauti alyvuogių spalvą (bet, aišku, nepavyko iš komercinių ryškiaspalvių dažų), bet išėjo kaip išėjo... Užtat radau labai tinkantį medžio gabalėlį, išplautą jūroje, rūpestingai prisiuvau, pritaisiau virvutę, kad tvirtai užversta knygelė tokia ir liktų, ir voila! Vienas artimiausių mano širdžiai paskutiniųjų darbų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą