2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Blogo nostalgija

Jau gavau pastabų, kam blogą šitaip apleidau. Ir truputį nemalonu, bet  tai nustelbia  smagumas, kad kažkas pasigenda. Ir statistikos skyrelis jau sako, kad net dienomis, kai nieko nepaskelbiu, būna vienas žiūrintis žmogus. Labai labai ačiū jam ir visiems, kas šį blogą seka. Man tai nemažas paskatinimas dirbti, rodytis, tobulinti ir plėsti akiratį :)

O šį kartą turiu komplektą, kuris "darėsi" ilgai ir su trikdžiais... Bet panašu, kad užsakovė liko patenkinta net ir po nemažo "nutempimo", už kurį mane visad sąžinė kaip tylus, atkaklus kirminėlis graužia. Kita vertus... Neapleidžia mintis, jog darbai, su kuriais dirbta ilgiau, kur net siūlai rankomis sušildyti, sukaupia daugiau geros energijos. Vis išsitrauki iš saugyklos, paderini rankenas, vėl eini ieškoti naujų, sutinki naujų žmonių, prisigaudai minčių ateičiai. Tas "sugaištas" laikas duoda ir nemažai naujų, kol kas į žodžius sunkiai įspraudžiamų dalykų, kurie vėliau susistovi atminties kloduose ir išlenda kaip tik tą akimirką, kai reikia :) Kaip neseniai matytame filme "Limitless", kurį lietuviai išvertė kaip "Šalutinis efektas" (taip, žinau, be galo tikslu...), kuriame vaikinukas užvartojęs naujo neišbandyto narkotiko ėmė naudoti visą turimą smegenų pajėgumą. Neretai pasvajoju, kad laaaaaaaabai gerai būtų, tik be šalutinio efekto ir baimės, kad tabletės kažkada baigsis.  Bet svarbiausia, ką tas filmas davė, tai supratimas, kad, pasitikėdami savo intuicija, sukaupę drąsą ir mažiau galvodami apie primestus standartus, pasekmes daugelis iš mūsų sugebėtų turimą laiką ir gebėjimus išnaudoti DAUG protingiau nei tai padarome. Ir save labai maloniai nustebintumėme.
Vėl lyrinis nukrypimas... Matyt, pasiilgau ir aš blogo labiau nei tikėjausi :)
Esmė, ką ir norėjau parodyti - rudeninių spalvų komplektas.



Rankinė su trimis kišenėmis ir užtrauktuku, puošybai naudotas įvairus lietuviškas linas, kurio faktūrą tiesiog dievinu, visokiausi  siūlai.  O pirštinės šiltos, švelnios ir lanksčios.


2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

Eko print dažymas

Gerų gerų žmonių dėka (čia  turiu galvoje daugiausiai Terriea Kwong   http://terriekwong.blogspot.com/2011/10/in-breezy-day.html?spref=fb  ir Cassandra Tondro  http://tondro.com/labels/ecoprint.html  , kurie bloguose  aprašinėja savo eksperimentus, sužinojau  šį tą konkretesnio apie "paslaptingąjį" eko - print dažymo būdą. Jis pagrįstas  chemija, augalų išmanymu ir kantrybe. Pakaitinus augalus ir palikus juos geriau kuo toliau nuo rankyčių, išgaunamos gražios  natūralios spalvos. Rašoma, kad ir kandikų tam nereikia, bet, manau, su juo spalva bus ryškesnė.  Bepigu kalbėti apie kandikų nereikalingumą australams, kai aplink auga eukaliptai...  Dar viena nuoroda akelėms paganyti ir, kuo nuoširdžiausiai tikiuosi, užkrėsti dažymo virusu.
     http://www.indiaflint.com/page5.htm  
Aš bandžiau tuos augaliukus, kurie buvo aplink. Ant paprastų namie riogsančių medžiagų.  Užtai ir rezultatai nepalyginami su grožybėmis nuorodose. Bet vis tiek įdomumo dėlei nekantrauju pasidalinti.

Šis pavyzdukas - medvilnė su nukritusiais geltonais beržo lapais bei geltonomis kerpėmis nuo medžių, iš kurių nebuvo  naudos. Jos tiesiog nubyrėjo išvyniojus ruloną ir jokios spalvos nedavė.


Dar vienas medvilnės gabalėlis su  raudonais ir beveik juodais  bruknių lapais, kurie, deja davė vos vos blyškų  šešėlį ir gerokai gražesnę faktūrą. Net pagailo lyginti tuos  mažus mielus atspaudėlius.




 Medvilnė, ąžuolo žievė ir kerpės.


  Dieviškų spalvų klevo lapai, kuriems neatsispyriau, ir prisirinkau pilną saują.  Ir ta pati  sukarpymui įsigyta medvilninė bliuskutė.


Ir gražiausias visos partijos rezultatas - klevo lapai ir kažkokios tamsios smulkios uogytės nuo gyvatvorių, kurių prisirinkau vaikščiodama su šuniuku parke. Įtariu, kad kažkokia sukultūrinta aronija.


Suplėšiau uogytes, kad būtų patogiau susukti, ir sumėčiau tiek minkštimu į audinį, tiek odele į audinį. kuris rezultatas yra kuris, sunku pasakyti, nes apie mėnesį prastovėję rulonai suminkštėjo ir nebebuvo įmanoma atskirti.


Mažas klevo lapo kontūras, nors tikėjausi, kad bus spalvotas klevo lapo formos lopas. 



Tik dar ryškiau nei visada įsitikinau, koks galingas netikėtumo faktorius dažyme, ir jei ne tai,  nekiltų  azarto numatyti, įspėti bei padaryti taip, kaip nori. O priartėti prie bent  abstraktaus nujautimo, kas išeis, galima tik bandant ir klystant.

2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

Felt united nuotaikomis

Vėlėjoms spalio 1-oji buvo nemaža "profesinė" šventė.   Šių metų spalvos - raudona, violetinė,  mėlyna.  Nors ir su šiokia tokia alergija proginiams pasispardymams ir madai, į tai negalėjau nereaguoti :)
Matomos knygelės dažytos mano, darytos bendru visoms aplankalo principu, kad prirašius galima būtų pakeisti ir nereikėtų taupyti puslapių  :)











 


Šioji mano nedažyta, bet ypatinga tuo, jog gimė vieno  puikaus savaitgalio metu pažiūrėjus filmą apie Fridą Kahlo, siurrealistę meksikiečių dailininkę.








Salmos Hayek  sukurtas personažas buvo toks įkvepiantis, kad net praėjus kelioms dienoms tebejutau tas spalvas,  skonį, emocijų stiprumą, tą nežemišką energiją, spinduliuojamą  išdidžios šlubės. Niekada nežinosime, kokia Frida buvo iš tiesų, bet nekyla nė menkiausios abejonės, kad  būtent tokia. Negaliu nepridėti  labiausiai įstrigusio jos paveikslo.