Vėlėjoms spalio 1-oji buvo nemaža "profesinė" šventė. Šių metų spalvos - raudona, violetinė, mėlyna. Nors ir su šiokia tokia alergija proginiams pasispardymams ir madai, į tai negalėjau nereaguoti :)
Matomos knygelės dažytos mano, darytos bendru visoms aplankalo principu, kad prirašius galima būtų pakeisti ir nereikėtų taupyti puslapių :)
Šioji mano nedažyta, bet ypatinga tuo, jog gimė vieno puikaus savaitgalio metu pažiūrėjus filmą apie Fridą Kahlo, siurrealistę meksikiečių dailininkę.
Salmos Hayek sukurtas personažas buvo toks įkvepiantis, kad net praėjus kelioms dienoms tebejutau tas spalvas, skonį, emocijų stiprumą, tą nežemišką energiją, spinduliuojamą išdidžios šlubės. Niekada nežinosime, kokia Frida buvo iš tiesų, bet nekyla nė menkiausios abejonės, kad būtent tokia. Negaliu nepridėti labiausiai įstrigusio jos paveikslo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą