Blogo nostalgija

Jau gavau pastabų, kam blogą šitaip apleidau. Ir truputį nemalonu, bet  tai nustelbia  smagumas, kad kažkas pasigenda. Ir statistikos skyrelis jau sako, kad net dienomis, kai nieko nepaskelbiu, būna vienas žiūrintis žmogus. Labai labai ačiū jam ir visiems, kas šį blogą seka. Man tai nemažas paskatinimas dirbti, rodytis, tobulinti ir plėsti akiratį :)

O šį kartą turiu komplektą, kuris "darėsi" ilgai ir su trikdžiais... Bet panašu, kad užsakovė liko patenkinta net ir po nemažo "nutempimo", už kurį mane visad sąžinė kaip tylus, atkaklus kirminėlis graužia. Kita vertus... Neapleidžia mintis, jog darbai, su kuriais dirbta ilgiau, kur net siūlai rankomis sušildyti, sukaupia daugiau geros energijos. Vis išsitrauki iš saugyklos, paderini rankenas, vėl eini ieškoti naujų, sutinki naujų žmonių, prisigaudai minčių ateičiai. Tas "sugaištas" laikas duoda ir nemažai naujų, kol kas į žodžius sunkiai įspraudžiamų dalykų, kurie vėliau susistovi atminties kloduose ir išlenda kaip tik tą akimirką, kai reikia :) Kaip neseniai matytame filme "Limitless", kurį lietuviai išvertė kaip "Šalutinis efektas" (taip, žinau, be galo tikslu...), kuriame vaikinukas užvartojęs naujo neišbandyto narkotiko ėmė naudoti visą turimą smegenų pajėgumą. Neretai pasvajoju, kad laaaaaaaabai gerai būtų, tik be šalutinio efekto ir baimės, kad tabletės kažkada baigsis.  Bet svarbiausia, ką tas filmas davė, tai supratimas, kad, pasitikėdami savo intuicija, sukaupę drąsą ir mažiau galvodami apie primestus standartus, pasekmes daugelis iš mūsų sugebėtų turimą laiką ir gebėjimus išnaudoti DAUG protingiau nei tai padarome. Ir save labai maloniai nustebintumėme.
Vėl lyrinis nukrypimas... Matyt, pasiilgau ir aš blogo labiau nei tikėjausi :)
Esmė, ką ir norėjau parodyti - rudeninių spalvų komplektas.

Rankinė su trimis kišenėmis ir užtrauktuku, puošybai naudotas įvairus lietuviškas linas, kurio faktūrą tiesiog dievinu, visokiausi  siūlai.  O pirštinės šiltos, švelnios ir lanksčios.