Mhm, kai pamąstai nuodugniau, kiek daug turi vienas vienintelis rankų darbo gaminys, kartais pasidaro labai keista. Keistai šilta bei (o taip, jau Pračetas mano galvelėje apsigyveno) labai sunku įkainuoti.
Pabandysiu parašyti sudėtį, kurią rečiau paminime, apibūdindami rankdarbius.
1. Samaninės spalvos gelmė. Ta stipri trauka, kuri mane paskandino dar vasarą, ir labai didele dalimi liko daugiau mintyse nei materialiu pavidalu gimė. Sakyčiau, nuo to tik dar sustiprėjo.
2. Kažkieno energija, įdėta į megztinuką, kurį sunaudojau.
3. Mano laikas, skiriamas TINKAMAI spalvai, faktūrai, raštui rasti ir visa kita, kas pakeliui kursto kūrybingumą.
4. Viena šiukšle, kurios aiškiai kažkam nebereikia, mažiau. Mažytės pastangos kasdienei ekologijai ugdyti.
5. Malonūs atsiminimai iš kelionės pajūrin, užplūdę, kai pradėjau kraustyti akmenyną ant palangės. Vienas iš jų maloniai džiugins ir audrins vaizduotę tam, kas knygutė džiaugsis kasdien.
6. Dar malonesni atsiminimai iš turiningo savaitgalio, kai gavau turbūt didžiausią ir gražiausią per gyvenimą rožių puokštę nuo vieno brangaus žmogėno. Viena iš jų galite pasidžiaugti ir jūs.
7. Visas beveik uždrausto vaisiaus saldumas, patiriamas veliant ką nori, o ne ką reikia.
8. Galutinės baigto daikto asociacijos, kurias kiek droviuosi aprašinėti.
Ir visa tai tik mano įspūdžiai. Visai kitokie tikiuosi, kils žiūrinčiam, glostančiam, rašančiam.
