Šeškučiai

Kai užpuola melancholija, būsimo rudens liūdesys ar šiaip liūdna nuotaika, labai padeda prasiblaškyti malonių akimirkų prisiminimai. Kas atostogų nuotraukas peržiūri, kas mėgstamą filmą ar pasileidžia muziką beprotišku garsu kad bent kažkiek išvaikytų lendančias galvon mintis.
Aš sėdau tvarkyti fotoaparato kortelės atminties ir radau štai ką :)

Susirangęs fotoaparato krepšiuke šeškutis priminė bobas, kurios apibumbėjo mus, nes per arti jų daugiabučio drįsome prieiti, o ne prie savo namo (nors jis stovejo  už kokių 6 metrų) vaikščiojome.  Išvadino kapinių gražuolėmis :) Tokie atsiminimai nuotaiką labai pakelia, o kartu ir priverčia susimąstyti, kas taip sugadina žmogui gyvenimą, kad pyktis liejasi visiškai be jokio pagrindo.
Na, tikiuosi niekada patirti to neteks. Ir apskritai, geriau jau pasidžiaukite nerealiais padarėliais.

 Ir patenkinta daugiavaike motina :)