2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Baubukas :) ar baubukai?

Ši užrašinė, jau kuris laikas turima ir tik dabar su vienu ypu kitomis nufotografuota, man kelia tik smagias mintis. Daugiausiai apie Helowyną ( tai ne tas pats, kas Vėlinės, uolieji tradicijų sergėtojai). Nevienodos akytės spokso, viena pamušta, kita beveik išmušta... Nors ir knygutė tamsiai mėlyna, kažkas labai juokingo čia slypi.


Gal šuo pakastas iš visur kur atėjusiose medžiagose? Lietuviškais ornamentais margintas linas iš Editos Kušleikienės kūrybinių likučių,  apgludinti stikliukai iš Kauno marių, kurios, pasak vienos labai juokingos (tik nežinau, ar efektyvios) socialinės reklamos, per stebuklą dar vos gyvos.
 Jei kam vis dar reikia kažką nudžiuginti skubiai atlekiančių švenčių proga, knygutė dar laisva. 



Kol fotografavau visas naujesnes knygeles (o tai, patikėkite, užtrunka), šilta judanti apykaklė įsigeidė pabūti modeliu. Dar ir koks gražus pavyko!




Emocinis rankų darbo svoris

Mhm,  kai pamąstai nuodugniau, kiek daug turi vienas vienintelis rankų darbo gaminys, kartais pasidaro labai keista. Keistai šilta bei (o taip, jau Pračetas mano galvelėje apsigyveno) labai sunku įkainuoti.
Pabandysiu parašyti sudėtį, kurią rečiau paminime, apibūdindami rankdarbius.
1. Samaninės spalvos gelmė. Ta stipri trauka, kuri mane paskandino dar vasarą, ir labai didele dalimi liko daugiau mintyse nei materialiu pavidalu gimė. Sakyčiau, nuo to tik dar sustiprėjo.
2. Kažkieno energija, įdėta į megztinuką, kurį sunaudojau.
3. Mano laikas, skiriamas TINKAMAI spalvai, faktūrai, raštui rasti ir visa kita, kas pakeliui kursto kūrybingumą.
4. Viena šiukšle, kurios aiškiai kažkam nebereikia, mažiau. Mažytės pastangos kasdienei ekologijai ugdyti.
5. Malonūs atsiminimai iš kelionės pajūrin, užplūdę, kai pradėjau kraustyti akmenyną ant palangės. Vienas iš jų maloniai džiugins ir audrins vaizduotę tam, kas knygutė džiaugsis kasdien.
6. Dar malonesni atsiminimai iš turiningo savaitgalio, kai gavau turbūt didžiausią ir gražiausią per gyvenimą  rožių puokštę nuo vieno brangaus žmogėno. Viena iš jų galite pasidžiaugti ir jūs.
7. Visas beveik uždrausto vaisiaus saldumas, patiriamas veliant ką nori, o ne ką reikia.
8. Galutinės baigto daikto asociacijos, kurias kiek droviuosi aprašinėti.

Ir visa tai tik  mano įspūdžiai. Visai kitokie tikiuosi, kils žiūrinčiam, glostančiam, rašančiam.




2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Konkurso nugalėtoja

Dėkui visiems, pasidalinusiems nuoroda ir bandžiusiems laimę kitus metus pasitikti su nauja šilta drauge paslaptims  ar brangiems dalykėliams saugoti. Burtų būdu ir gausos dalyvių, buvo  išrinkt EGLIUKASM, prašau atsiliepti adresu Rutenis.parednys@gmail.com. dėl knygutės atsiėmimo.
Sveikinu!
VALIO!!!

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Fotosesija su laiminga pabaiga

Turbūt visi rankdarbininkai žino, kad pateikimas yra svarbi darbo dalis. Labai svarbi, pridurčiau. Tad su ja verta ir atitinkamai padirbėti bei paeksperimentuoti, kas man labai patinka.
Nors man labiau įprasta  stovėti už kameros ir bandyti visokiausius variantus, šį kartą pasikalbinusi vieną mielą žmogelį  pabandžiau  modeliu pabūti pati. 
Pasivaikščiojome po senos nugriautos gamyklos Panevėžyje teritoriją ir padarėme kelis vykusius kadrus, kurias verta pasidalinti su   tinklaraščio skaitytojais.
Manekenių darbas sunkus, tik dar kartą tuo įsitikinau. Tačiau su vykusiu fotografu, nuotraukos gali jį atpirkti.






P. S. Pats šalikutis be galo mielas odai ir šiltas aksesuaras lietuviškai žiemai, ir smagiausia dalis - dar laisvas! Kaip ir knygutės, tiesiog nekantraujančios iki Kalėdų rasti savo geriausius draugus.

2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

KONKURSAS apveltai knygutei laimėti

Kaip mama Maxima skubina  metų laikus, iškrovusi žvakes ir  būsimų metų darbo kalendorius, taip ir aš kažkam palengvinsiu  būsimas Kalėdas ir išvaduosiu nuo galvos sukimo, kaip nudžiuginti artimą žmogų ir neapkrauti namų nefunkcionaliu šlamštu.
Skelbiu konkursą , kurį laimėjęs žmogelis gaus dovanų mano  knygutę.
Ką reikia daryti?
1. Parašyti komentarą veidaknygėje (jei ką, taip kalbininkai pavadino feisbuką. Patiko man tas žodelis.)  arba mano bloge prie komentarų, kokį Jums įspūdį bei mintis kelia norima knygutė ir kodėl būtent ji Jums labiausiai prie širdies.
2. Paspausti "Dalintis" nuorodą  http://www.facebook.com/media/set/?set=a.2639311790441.152854.1484926108&type=1 toje pačioje veidaknygėje arba savo bloguose.
3. Bandyti ir tikėtis :) Juk Kalėdos stebuklų metas :)






2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Kitokios šlepetės

Gal vėlėjos ir nesupras tokio "neklasikinio" šlepečių varianto, bet taip galima sakyti tik jų nesimatavus. Vietoj tik veltinio ir latekso arba guminių padų išorėje įklijavau padą į vidų šlepečių. Rezultatas - išoriškai patrauklus variantas aukštintu kulnu, kurio nusiauti labai nesinori.
Paskutinė mano galvą okupavusi spalva + be proto patogus padas, aptrauktas tankiu juodu mezginuku = pavykęs prašymas, kad išlipus iš vonios pėdelėms būtų šilta ir švelnu.






2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

NIDA. Įkvępimo užtaisas.


 Turbūt magiškiausias Lietuvos kampelis žmogui, kilusiam iš lygumų krašto.  Sunku ir apibūdinti to krašto atmosferą, net nesuvarginsiu.  Nuotraukos jos taip pat neapibūdina, bet sunkų rudens vakarą ir jos atgaiva. Tik pasidžiaugsiu, kad šia gana keistą vasarą teko jos įkvėpti kaip niekad anksčiau - vienai maklinėjant po negyvasias kopas.







 Nida įkvėpė šią knygutę. 
Turbūt ganėtinai nuspėjama, bet jai naudotos natūraliai dažytos medžiagos, eko atspaudais marginta medvilnė, raudonų svogūnų laiškais mirkytos garbanos, siūlai ir rūdinti kąsneliai.





2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis

Kepeninė

Seniai seniai, kai spoksojau į gyvūnų, kuriuos, kaip tikriems būsimiems veterinarams reikia skrosti, pamaniau, kad tą tamsią kepenų gelmę kažkaip reikia perkelti į savo darbus. Bandžiau ne kartą, ir TA spalva nepavyko. O kai reikėjo raudonos su juodu knygutės, pavyko ši, netikėtai ir keistai.



 
Taip ir gimsta tikrai vieninteliai tokie (OOAK) kūriniai.

2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Rudens veltinių sezono atidarymas

Ganėtinai apleistas blogas dėl daugybės darbų, ateinat vėsiam rudeniui žada atsigauti :) Taip pat ir mano banko sąskaita.
Pradžiai komplektas, kuriam ilgai kaupiausi, svarsčiau, ir grįžusi iš puikaus kūrybininkų susitikimo pagaliau  "susprogau". Rankelės nepajuto nakties,  galvelė stabdžių, ir tik atsigulusi besivartydama supratau, kad pavyko stiprus darbas su nemaža subtilumo doze. Nekuklu, bet pati tikrai džiaugiuosi pavykusiu minkštumu, lankstumu, kai nebaisu, jog suplyš, ir kartu nėra kieta, sunku bei standu, kaip būna, kai tikrai tvirtai suveli gaminį.
Tačiau juokingiausia dalis, kai mama, šitiek šaipiusis iš galvos raiščio (kai pasakiau, jog turiu jam užsakymą) , jo ne tik kad nenorėjo nusirišti, bet dar ir sau vieno užsiprašė :)
Nerudeniška skraistė man kažkodėl primenanti besiskleidžiančių sakurų sodus.

 




 

Negaliu neįtraukti šios nuotraukos :D ji kuo puikiausiai išreiškia, ką mano sesė iš tiesų mano apie fotosesijas.




2012 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

Nemirtinga juoda

Elegantiškų juodų riešinių šį sezoną teko velti nemažai, bet jos niekada man nenusibos. O kiek dar liko nebandytų keistų medžiagėlių, kurios irgi fantastiškai JUODOS, bet įsivėlę kartu su vilna sukuria kuo įvairiausias faktūras. Štai kelios, kuriomis negaliu nepasirodyti.
Storas glotnus šilkas, kai ir tikėjausi, pasirodė visu savo gražumu ir šios riešinukės papuoš tą vienintelę, pasiilgusią klasikos ir prabangos.


Neplonas gipiūras iš senokai sau vietos nerandančios palaidinės irgi su riešinėmis suderėjo kuo puikiausiai, bet tos baltos gumytės išlindo jau po vėlimo :( ir turiu nuojautą, kad nelabai užsidažys. 
Išėjo kasdieniškas variantas šaltoms kelionėms po miestą. 


2012 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

NUOTRAUKOS!

Štai ir baaaaisiai nekantriai lauktos Monikos Markevičiūtės foto su mano darbeliais! Senokai feisbuke nužiūrėjau šia talentingą merginą, ir štai - kol pati mokiausia visokių naujovių bei kaupiau (ir tebekaupiu) naujus vėjus, nemažai mano darbelių pasiruošė išlįsti į dienos šviesą ( o gal tiksliau į rudens vėsą?)

 




Šalikučiai pasiruošę rudens sezonui ir nekantrauja šildyti būsimos savininkės kakliukus. Kadangi darbai įvairaus naujumo, matosi ir eko printai, ir natūralios, ir aukso spalvos šilkas maišytas su be galo keistomis garbanomis, kurių "mamos" veislės nuoširdžiai nežinau.
Voratinkliai dar irgi nepavėlavę į sezoną, juos susukus apie kaklą kelis kartus, turime ir elegantišką aksesuarą, ir apsaugą nuo peršalimo.