2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Naujųjų metų poreikis

Gaminau šią  mini kolekciją, įkvėpta natūralumo, fėjų, pasakų ir fantastikos, o besidairydama pro langą supratau, kad spalvelės yra labai labai natūralios ir realistiškos. Teko kiek artimiau pabendrauti su augaliniais dažais, žaliai rudomis, pilkomis bei sunkiai apbūdinamomis rusvomis medžiagomis, madingu kontaktiniu dažymu (liaudiškai vadinamu eko printais) ir man visai patiko! Nors mano gaminiai ir pasižymi sodriomis, ryškiomis spalvomis, matyt toks periodas. Gal čia žiemos įtaka ar pilkas ruduo savo padarė, kad jau beveik norisi subtilių pastelių, rudos spalvos, įvairiausių natūralių faktūrų bei... naujovių. Taip, kažko, ko nepažįstu, ir kas neįpareigoja sublizgėti.
 Gal taip besiartinatys nauji metai mane veikia? Ateitis parodys.
O kol kas galiu parodyti dabartį, vieną iš man artimiausių naujosios kolekcijos darbų. 








2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

O šventoji Fotografija...

Šiandien dalyvavau pirmojoje savo rimtesnėje fotosesijoje, už kadro, žinoma. Kai gauni paragauti kažko panašesnio į profesionalią sesiją, visas ikišiolinis darbas ima atrodyti toks mėgėjiškas... Žiūriu senas savo darytas nuotraukas ir bandau "suvirškinti" visokiausias mintis. Vienos sako " O siaubeli, kaip viską trinti reikia", kitos mato pliusus ir minusus ir ragina nebūti tokiai radikaliai, trečiasis frontas vis tik jaučia nostalgiją toms margoms, jaukiai buitiškoms foto su daugybe (gal ir per didele) mielų detalyčių. Taip, jos blaško ir nukreipia dėmesio nuo veltinio, bet būtent jos ir formuoja atmosferą, kasdienybės jaukumą.
Etsio pardavėjų išmintis vienbalsiai sako, jog daugiausiai laiko užtrunka, kol randi savo parduotuvės viziją, o vėliau daug lengviau susitvarkai pagal jau aiškias vėžes. Kol kas, kol savųjų dar ieškau, galiu pasirodyti nekantriai lauktos šventės (taip, ne darbo, o šventės)  rezultatus, prie kurių labai intensyviai prisidėjo modelis Diana. Didžiulis dėkui jai ;)








2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Gintaras

Turbūt tai nebus naujiena nei vienam kuriančiam žmogui, bet mane ( ne tik, kiek girdėjau ) apima visokie smulkūs kūrybiniai "apsėdimai". Kai kurios spalvos ima turėti daug gilesnį efektą nei įprastai, žiūrėk, apsidairiusi savo dėžėse pamatai daugybę žalsvų įvairiausių medžiagėlių. Kartais medžiagos, prie kurių prisiliesti net nebūtina, ima žadina tiek daug įvairių gaminių, kad net nebežinai nuo ko pradėti. Net kai kurie žmonės taip traukia, kad nejučia imi galvoti kokios formos būtų rankinė, labiausiai jį atspindinti.
Šį kartą taip nutiko su gintaru. Buvau apžavėta netolygios, negrynos geltonos  spalvos, jo formų įvairovės, to neįtikėtinai stipraus natūralaus grožio, sklindančio iš gintaro gabalėlio. Aplankiau ne vieną muziejų ir gintaro dirbinių galeriją, ir taip man įsileidžiant gintaro dvasią galvon, formavosi šį suknelė.







2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Mėlyna kaip pajūrio miškas

Pastaruoju metu mano galvoje plevena tik suknytės suknytės suknytės... Gal taip vasaros ilgesys pasireiškia, gal moteriškumo, nežinau, bet žinau, kad galva nuolatos vis naujas konstruoja. Kaip tai pasireikš materialiai, matysime, bet kol kas galiu pasidalinti vienaman asmeniškai labai vykusia.

 






2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Žaliuokė miške

Šaltomis šaltomis dienomis, kai apie šildymą tik ir svajoji, o lauke lapai raudonuoja, ruduoja ir kenta, taip norisi kažkaip sušildyti ne tik kūną, bet ir širdelę.
Man ši smagi Kristinos Dainovskytės fotosesija labai malonią šypseną išspaudžia, vasarą primena.
Tikiuosi, ir jums, mielosios skaitytojos, taip nutiks.






2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis

Nelietuviškai lietuviška suknelė


Matyt, mintys tyliai, ramiai ir stabiliai besikerojančios mano galvelėje, taip neapibrėžiamai, kad net pati to nesupratau, vis tik randa kelią į paviršių.

Vėliau šią suknelę visai apie Lietuvą nemąstydama, nes užsakymas reikalavo mėlynų, žydrų atspalvių. Ji su nemažai netikėtų trikdžių stūmėsi savo kelią į viešumą, ir, kai su modeliu Ingrida išėjome fotografuotis, visai netyčia nuo lūpų nuslydo komentaras: "Kaip tautiniai drabužiai, tik nelietuviškomis spalvomis marginti".
Ir voila - labai taikliai įvardijo ir mano mintis apie tai. Dizainas, ilgis, sudėjimas bei patogumas tikrai primena lietuvių liaudišką moterišką suknelę, o su galvos aksesuaru tie įspūdžiai tik sustiprėja.

Tad dalinuosi ir su jumis, blogo skaitytojos, ir labai laukiu nuomonės. Ar ir jums taip atrodo?






2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Ghost elephants

Pastaruoju metu mano mintys sulindę į etsy, parduotuvės tobulinimą ir... na, daugiausiai tai mąstymo darbai, o juos apibūdinti sunku. Rezultatai išryškės, kai mintys susitovės ir nauji gaminiai švies visu gražumu.
Etsis sako "Tell the story"

va ir istorija. Sesė turėjo labai mėgstamą suknelę su drambliais, nešiojo ją kol toji beveik sudrisko. Kol kita sesė beveik prievarta atėmė ir suvėlė į rankinę.

Paprasta, aiški, labai gyvenimiška istorija. Turbūt didžiumos vėlėjų kasdienybė.

Tik vienas dalykas joje nekasdieniškas. Man ypač nekasdieniškas. Po vėlimo visi namai blizgėjo aukso trupinėliais, o ryškūs indiški drambliai patapo vaiduokliais.
Pavadinau rankinę "Ghost elephants".






2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Vasara vasarėle..

Gaminau šią rankinę per karštas dienas, kai didžiuma lietuvių iškepę drybso nevaliodama pasikelti nuo sofos. Tai  matyti iš kolorito, primenančio išdegusią dykumą, jaukių bambukinių rankenų.


Visa kita man labai būdinga, ir jau beveik nebereikalinga pabrėžti - faktūrų margumynas, ežiukiškas  dydis (talpus ir ne per didelis), dėmesys patogumui ir praktiškumui.





Ir kažkodėl nei rašymas, nei kitų nuotraukų žiūrėjimas nenumaldo besibaigiančios vasaros ilgesio...  na, tikėkimės ruduo - veltinių sezonas - atneš kitokių smagumynų.



2013 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienis

Pūkuoti benamiukai

Pradėjau tvarkyti nuotraukas, užsigulėjusias atminties kortelėje, ir radau šiuos... mažus be galo mielus pūkuotus kniaukiančius nuostabybes. Nuodėmė tokių neparodyti mano ištikimiems blogo skaitytojams. Katukus radome griovyje prie kelio, kur juos mama su taškuota lūpa atsivedė ir išsaugojo iki mėnesio amžiaus.

KATUKAI BENAMIAI IR LABAI NORI MYLINČIŲ ŠEIMININKŲ !!!!!!





2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Alyvinės svajos

Kaip vasara - nerūpestinga, lengva (tiek svoriu, tiek įspūdžiu), vėjavaikiška ir be galo maloni odai, kaip ir visi veltiniai drabužiai. Kas?

 



Šįkart mane labai nudžiugino nuotraukos, nors per didelių vilčių, išeinant laukan ir matant besileidžiančią saulę, nedėjau.  Netgi faktūrų žaismė labai gražiai atsiskleidė tokį geltoną geltoną vakarą.