Po daugybės aplinkinių pasiūlymų daugiau skelbtis, abejonių ir svarstymų, pagaliau ir aš susikūriau blogą.  Noriu pasidalinti didžiausia savo pastarųjų metų aistra-veltiniu, kuris jau po truputį  ima okupuoti namus, o ką jau bekalbėti apie mano laiką. Kiek absurdiška - nors ir įsivėlusi  į vilnas bei savo pačios neišraizgomas mintis, tikrai pažiūriu mažiau filmų, anime, mėgstamos dokumentikos, dar mažiau  perskaitau neprograminių knygų, bet jaučiuosi tvirtėjanti bei sąmoningesnė. Ir ... taip, protingesnė. Matyt, kūryba tikrai išlaisvina žmogų.