Šiandien dalyvavau pirmojoje savo rimtesnėje fotosesijoje, už kadro, žinoma. Kai gauni paragauti kažko panašesnio į profesionalią sesiją, visas ikišiolinis darbas ima atrodyti toks mėgėjiškas... Žiūriu senas savo darytas nuotraukas ir bandau "suvirškinti" visokiausias mintis. Vienos sako " O siaubeli, kaip viską trinti reikia", kitos mato pliusus ir minusus ir ragina nebūti tokiai radikaliai, trečiasis frontas vis tik jaučia nostalgiją toms margoms, jaukiai buitiškoms foto su daugybe (gal ir per didele) mielų detalyčių. Taip, jos blaško ir nukreipia dėmesio nuo veltinio, bet būtent jos ir formuoja atmosferą, kasdienybės jaukumą.
Etsio pardavėjų išmintis vienbalsiai sako, jog daugiausiai laiko užtrunka, kol randi savo parduotuvės viziją, o vėliau daug lengviau susitvarkai pagal jau aiškias vėžes. Kol kas, kol savųjų dar ieškau, galiu pasirodyti nekantriai lauktos šventės (taip, ne darbo, o šventės) rezultatus, prie kurių labai intensyviai prisidėjo modelis Diana. Didžiulis dėkui jai ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą