Vyras ir moteris. Kartu.

Mintys, kaip per knygutę išreikšti vieną ar kitą idėją, senokai sklando mintyse, rankose, o ne visai pavykę ir spintoje. :) Bet šį kartą apie, mano subjektyvia nuomone, labiau pavykusią  idėją.
Viskas prasidėjo akimirką, kai su mama apsipirkinėjome, ir radau gražius baltus medvilninius baltinius. Prigriebiau dažymui. Iš įpročio pradėjau "utilizuoti" nuo rankovių, ir tada kilo mintis, kad gal ir visai nereikia nukarpyti rankogalių. O kai jie dar taip gražiai nusidažė, pirmiausia buvo atskirti originalioms knygutėms.

Taip ir gimė vyrukas, žalias, parūdijęs vietomis, natūralus svogūninis garbanius :)  Šiuolaikinis dailus stileiva, nemokantis sutaisyti varvančio čiaupo, bet užtat apsišvietęs šnekorius bei puikus kompanionas.

 

 Ir moteraitė, kaip neretai ir būna poroje, ryškesnė, truputį nustelbianti savo vyrelį, bet kai lieka vienu du, "šilkinė" ir, kaip ir dera lietuvaitei, tikra gražuolė. Unikali vidumi, bei nepamirštanti ir išorės prižiūrėti.

 Kuo gi ne moderni pora? Su trupučiu tradicijų ( čia aš apie dažymą rūdimis bei naudotas organiškas medžiagas) ir kartu  atšviežintomis technologijomis bei   XXI amžiaus pranašumais ( sintetiniai dažai, matomas grubus, kietokas juodas tinkliukas).